Maisto švaistymas – ekologinė, ekonominė ir socialinė problema
Pasaulyje prarandama trečdalis viso pagaminto maisto. Lietuvoje per metus išmetama 393 828 tonų (141 kg maisto vienam šalies gyventojui). Daugiau nei pusė šio maisto prarandama namų ūkiuose, likusi dalis – prekyboje, gamyboje, maitinimo sektoriuje, žemės ūkyje.
Maisto švaistymas – veltui eikvojami ištekliai: žemė, vanduo ir energija, darbo jėga. Pvz. pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 1 300 litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti – 180 litrų, obuoliui – 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3 900 litrų, kiaulienos – 4 800 litrų, jautienos – net 15 500 litrų vandens. Siekiant užauginti maisto daugiau plečiami žemės ūkio paskirties laukai, kai kur dėl to kertami miškai. Žemės ūkio veikla išnaikina gyvūnų buveines, dėl naudojamų pesticidų žūsta vabzdžiai (pvz. bitės).
Vien maisto auginimas pareikaluja daugybės žemės resursų, negana to, patekęs į šiukšlynus maistas pūva bei išskiria metano ir anglies dioksido dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Švaistomas maistas yra tiesiogiai atsakingas už 10 procentų visų pasaulio emisijų. Jei švaistomas maistas būtų valstybė, ji būtų trečia didžiausia teršėja po JAV ir Kinijos.
Išmesdami maistą net nesusimąstome, jog ne tik išmetame jau sumokėtus pinigus, tačiau dar ir susimokame mokesčius už atliekų tvarkymą. Be to nepasinaudojame galimybe padėti stokojantiems žmonėms. Skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas. Šie žmonės negali įsigyti pilnaverčio maisto bei maitintis kelis kartus per dieną.
Sprendimas yra
Namuose padėti kovoti su maisto švaistymu gali sąmoningumas – atsakingai planuokite savo prekių krepšelį, atkreipkite dėmesį į maisto produktų galiojimo terminus, kurkite patiekalus iš maisto likučių. Pasidomėkite kur ir kokioje temperatūroje turi būti laikomi maisto produktai. Dalinkitės maistu su savo artimaisiais, kaimynais ar stokojančiais.
„Maisto bankas“ kovoja su maisto švaistymu surinkdamas perteklinį nerealizuotą maistą iš prekybininkų, gamintojų, ūkininkų. Kiekvieną dieną organizacijos savanoriai aplanko kelis šimtus prekybos vietų iš kurių paima paskutinę dieną galiojančius maisto produktus, sezono metu vykstame pas ūkininkus, kartais net patys nurenkame jų laukus, jei ten yra likusio maisto. Visą parsivežtą maistą išrūšiuojame ir dar tą pačią dieną išskirstome nepasiturintiems.